Kaip politiniai Gedimino tikslai atsispindi šiandieniniame Lietuvos gyvenime?

Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalos kunigaikštis ir valdovas, gerbiamiems vyrams, rūpestingiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Štralzundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando fogtams, miestų tarybos nariams ir piliečiams, pirkliams ir bet kokios padėties amatininkams [linki] sveikatos ir [reiškia] savo karališką malonę bei palankumą.

Kadangi dangiškajam karaliui Jėzui Kristui yra pavaldžios kaip forma materijai arba vergas namams visos karalystės, iš jų vieną valdome mes [ir], nors tarp visų karalių atrodome menkiausias, tačiau Dievo apvaizda esame didžiausias savo [valdose], kur turime galią paliepti ir reikalauti, pražudyti ir išgelbėti, uždaryti ir atverti. Jau nuo seno be jokio tikrinimo pereinate mūsų sienas, lankydami Novgorodą ir Pskovą. Visa tai mes leidome dėl būsimos gerovės. Dabar jūs išvydote ir [savo] ausimis diena iš dienos girdite [apie] visų jūsiškių nuostolį. Mūsų protėviai pasiuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus, atvėrė jums [savo] kraštą, [bet] niekas iš jūsų neatvyksta ar net šuva iš jų pusės [nesulojo], padėkodamas už pasiūlymus. Tegul jūsų nebaugina tai, kas anksčiau buvo rašyta. Jeigu [mūsų protėviai] pažadėjo vieną [dalyką, tai] mes Viešpačiui laiminant padarysime dvigubai dėl tos priežasties, kad mūsų tėvui, švenčiausiajam ponui popiežiui, išsiuntėme savo laišką dėl jungimosi su Dievo bažnyčia ir jo pasiuntinių atvykimo laukiame su neapsakomu nekantrumu, kaip iš gauto laiško sužinojome, kad juos čia matysime. Todėl rūpindamiesi savimi pačiais jūs siųskite mums iš visų savo kraštų įprastinius pasiuntinius, vyrus teisingus ir vertus pasitikėjimo. Mes, be savo parašo ir šito mūsų karališkuoju antspaudu sutvirtinto rašto, [taigi] be šito, pažadame ir jus visus patikiname, kad nustatysime tokią savitarpio taiką, kad [apie] panašią krikščionys niekada [nė] negalvojo.

Mes rinksime vyskupus, kunigus [ir] dominikonų bei pranciškonų vienuolius, kurių gyvenimas [yra] girtinas ir doras, [tačiau] nenorime, kad [pas mus] atvyktų tokių, kurie daro iš vienuolyno plėšikų prieglaudą ir pardavinėja [surinktą] išmaldą, žalodami [savo] sielas; ir dar iš ten išeina apmokyti plėšikėliai dvasininkų pažeminimui; patariame, kad tokių vienuolių saugotųsi kiekvienas valdovas.

Negana to, mes [kaip] karališką dovaną jau šiame rašte be to, [ką skelbė] mūsų pirmtakai, skelbiame, kad mūsų žemė yra laisva nuo muito [ir nuo įvarių kelio] prievolių visiems pirkliams, riteriams [bei] vasalams, kuriuos aš apdovanosiu pajamomis, kiekvieną pagal jo padėtį, [ir] bet kokios padėties amatininkams, būtent, kalviams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, balistininkams, žvejams [ir kitiems] bet kokios padėties [amatininkams]. Tegul jie atvyksta su vaikais, žmonomis ir galvijais, tegul ateina ir išeina [mūsų krašte] pagal [savo] norą ir be jokio trukdymo. Šitai mes šiame rašte pažadėjome, davę priesaiką, kad nuo mano pavaldinių kiekvienos neteisingos pretenzijos jie liks saugūs ir neliečiami.

Žemdirbiams, kurie nori į mūsų karalystę įžengti ir [joje] pasilikti, duodame ir suteikiame [teisę] dešimt metų [žemę] dirbti laisvai ir be mokesčių, ir tegul pusę [šio] laiko jie bus neliečiami jokios karališkos prievolės, [o] pasibaigus nustatytam terminui ir dar pagal žemės derlumą jie duos dešimtinę, kaip yra įpratę [ją] duoti kitose karalystėse arba tėvonijose, tačiau [čia sąlygos yra tokios], kad pas mus grūdas bus daug gausesnis, negu įprasta kitose karalystėse.

Tegul jie – visi žmonės – naudojasi Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sugalvota išmintingu įžvalgiųjų [vyrų] sprendimu. Taigi, o kad jums suteiktume daugiau saugumo ir tikrumo turime pastatytas dvi pranciškonų bažnyčias: viena – mūsų karališkajame mieste, vadinamame Vilniumi, kitą – Naugarduke, o trečią [turime] dominikonų [bažnyčią], idant Dievą kiekvienas pagal savo apeigas garbintų.

Taigi, o kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų nekintamas ir tvirtas, mes įsakėme šį raštą surašyti ir mūsų antspaudo prikabinimu sutvirtinti, nes jūs, žinodami, kad tą patį antspaudą mūsų ponui ir švenčiausiajam tėvui pasiuntėme, [tikėsite], kad mes išsaugosime neatmainyta tai, ką jau raštu parašėme. Prieštaraujančius šiam antspaudui mes šiuo raštu smerkiame kaip piktus tikėjimo griovėjus, melagius eretikus ir bet kokią garbę praradusius žmones. Per pono Mozūrų kunigaikščio Bronislavo kunigaikštystę kiekvienas galės saugiai mūsų priklausomybėn atkeliauti.

Duota Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Kristaus Kūno šventės dieną. Prašome, kad laiškas, perskaitytas viename mieste, būtų su vienuolių ir kitų pasitikėjimo vertų vyrų patvirtinimu perrašomas ir siunčiamas į kitą [miestą] nedelsiant, kad visiems liudytų [apie] mūsų pageidavimą. Likite sveiki.

Iš lotynų kalbos vertė Sigitas Narbutas

Lietuvių litreratūros skaitiniai nuo raštijos pražios iki XIX a. vidurio. Sud. Audronė Žentelytė. Kaunas: Šviesa, 2002 

Arvydo Baryso filmo „Įsimylėję Lietuvą“ ištrauka

 

 

4 lygio užduotis
4 lygio užduotis
5 lygio užduotis
6 lygio užduotis